DON BOSKO NË KOSOVË

Foto artikulli

Mirė se erdhėt nė Qendrėn Social-Edukative "Don Bosko"

 

 

Qendra Sociale Edukative “Don Bosko” ėshtė e administruar drejtpėrdrejtė nga Kongregata Saleziane, e cila ėshtė njė institucion qė nė tėrė botėn punon nė fushėn e edukimit, tė formimit profesional dhe tė kulturės sė shoqėrisė pėr krijimin e punės.

Synimi i Projektit edukativ dhe formues ėshtė zhvillimi integrues i njė personi human dhe tė kuptuarit e kulturės shkollore-edukative tė paraparė pėr njė angazhim pune.

Rregulli i tanishėm do tė vėrtetohet nė momentin e regjistrimit dhe bėhet detyrė pėr nxėnėsin qė regjistrohet nė kurse, liceut dhe stafin e Qendrės “Don Bosko”.

 

 

----------------------------------------------------------------------------------------------

Nė kuadėr tė Liceut Elektroteknik ” Don Bosko” qė nga viti shkollor 2008-2009 do tė jenė dy drejtime me nga njė apo mė shumė paralele:

  1. Teknik i Telekomunikacionit;dhe
  2. Teknik i Kompjuteristikės dhe Informatikės.

Nė tė ardhmen Liceu Elektroteknik ” Don Bosko” do tė ketė edhe drejtime tjera profesionale, me mundėsi tė profileve fleksibile sipas kėrkesave dhe nevojave tė vendit.

Liceu ka karakterin e sistemit tė mbyllur shkollor me qėndrim ditor tė nxėnėsve dhe atė:

  • prej orės 07:45 - 14:30, organizohet mėsimi intensiv sipas orarit tė rregullt.
  • prej orės 14:30 - 15:45, organizohen aktivitete jashtėkurrikulare dhe mbahet mėsim plotėsues (mėsimi kabinetik) sipas nevojave tė nxėnėsve dhe aktivitete tjera.

-------------------------------------------------------------------------

Njė realitet pėr zhvillimin e Kosovės

Ideja e hapjes sė Qendrės “Don Bosko” nė Prishtinė buron nga dėshira pėr tė vazhduar aktivitetet e pėrkrahjes dhe ndihmės sė dhėnė tė shpėrngulurve kosovarė, pas pėrvojės sė dhimbshme tė pritjes sė 1.200 refugjatėve kosovar nė qendrėn “Don Bosko” nė Tiranė, nė luftėn e pranverės sė vitit 1999 dhe intervenimit tė NATO-s.

Gjithashtu buron nga prirja e Salezianėve pėr rritjen e mundėsive dhe ruajtjen e dinjitetit tė pjesės mė tė varfėr tė rinisė, prirje qė trashėgohet nga themeluesi i tyre shėn Gjon Bosko si dhe nga pervoja e gjatė nė mėse 130 shtete tė botės mė reth 2000 qendra edukativo-shkollore dhe sociale.

Me pėrfundimin e luftės ne vitin 1999, salezianėt sė bashku me VIS-in vendosėn tė hyjnė nė Kosovė dhe tė vazhdojnė punėn qė tashmė kishin filluar nė Tiranė dhe Shkodėr.

Projekti u pranua nga autoritetet vendore dhe UNMIK-u gjatė vitit 2000 dhe me 28 Nėntor 2001 u vu gurthememeli i QSE “Don Bosko” dhe u pėrurua nė tetor tė vitit 2003, si rezultat i njė bashkėpunimi tė gjatė e tė frytshėm ndėrmjet subjekteve tė ndryshme lokale dhe ndėrkombėtare dhe Kongregatės Saleziane.

Kjo qendėr ofron pėrkrahje edukative dhe kulturore pėr tė rinjtė e Kosovės dhe tregon njė kujdes tė veēant si pėr formimin njerėzor ashtu edhe pėr aftėsimin profesional tė tyre nė njė realitet qė karakterizohet nga njė nivel i lartė i papunėsisė dhe me njė zhvillim tė ngadalshėm ekonomik.

Qendra ėshtė e hapur pėr tė gjithė, pa dallim gjinie, feje dhe etnie apo kategorie sociale dhe ka kėtė mision:

Tė rinjtė dhe qytetarėt e Kosovės pa dallim, tė bėhen protagonist tė njė tė ardhmeje mė tė mirė pėr veten dhe pėr vendin e tyre, pėrmes edukimit integral tė lidhur me formimin human dhe teknik, tė nevojshėm pėr krijimin dhe mbajtjen e njė pune, pėr tė mirėn e pėrbashkėt dhe qė angazhohen tė jenė nė qendėr tė progresit social dhe ekonomik tė vendit si dhe tė pėrgatitur pėr tė mėsuar gjatė gjithė jetės.

Realizimi i deritanishėm i qendrės ėshtė mundėsuar, falė ndihmės sė madhe tė grupit tė donatorėve ndėrkombėtarė me ndihmėn e VIS-it qė ėshtė OJQ italiane e Kongregatės Saleziane:

  • Qeveria italiane, pėrmes Ministrisė sė Punėve tė Jashtme, Rajonet e Lombardisė dhe Toskanės
  • Qeveria Gjermane pėrmes Ministrisė pėr Bashkėpunim Ekonomik dhe Zhvillim, GTZ dhe OJQ-s Gjermane Jugend Dritte Welt
  • OJQ Austriake "Jugend Eine Welt"
  • Qeveria Spanjolle, pėrmes Rajonit Autonom tė Valencias, nėpėrmjet OJQ-sė spanjolle Jovenes del Tercer Mundo
  • Qeveria e Luksemburgut nė bashkėpunim me MPMS
  • CEI-Konferenca Ipeshkvnore Italiane
  • Kongregata Saleziane
  • Rotary Clubs Arnsberg (Holland ) dhe Drachten ( Gjermani)
  • Kontribut shumė tė vlefshėm pėr realizimin e projetktit ka dhėnė edhe Komuna e Prishtinės, qė ka dhėnė nė shfrytėzim njė teren prej 3 hektarėsh pėr Fondacionin Qendra Social-Edukative “Don Bosko”.

Pėrvoja e gjatė e salezianėve nė mbarė botėn nėnvizon domosdoshmėrinė e kėtyre qendrave, nė mėnyrė qė t’u sigurojė tė rinjėve njė hapėsirė tė pėrbashkėt, ku ata mund tė mėsojnė dhe jetojn bashkarisht, e gjithashtu tė krijojnė lidhje miqėsie dhe dialogu tė sinqert.

I tėrė projekti pėrfshinė Qendrėn e Formimit Profesional, Liceun, Qendrėn Rinore, bibliotekėn dhe hapėsirat pėr aktivitete sociale dhe kulturore. Gjithashtu posedon fusha sportive dhe ambiente tė gjelbėrta pėr aktivitete tė ndryshme. Salezianėt e Don Boskos janė banorė tė pėrhershėm tė Qendrės, pėrgjegjės pėr tė gjitha aktivitetet dhe strukturat, si dhe do tė sigurojnė qėndrueshmėrinė e saj.

 

Mbi Stafin e Don Boskos

Puna dhe veprimtaria e stafit tė Don Boskos fikson dhe krijon qėllime dhe metoda pėr tė arritur ato, nė mėnyrė projektuese duke promovuar aksione formuese pėr tė gjithė dhe nė favor tė tė gjithėve, ashtu porsi ėshtė tradita e Don Boskos.

  • Ėshtė njė ekip punues profesional i cili ka pėr qėllim realizimin e projekteve dhe plan programeve tė pėrcaktuara nė mėnyrė profesionale dhe humane;
  • Gjithmonė dėshiron tė promovojė iniciativat e studimit, tė hulumtimit, tė orientimit, tė eksperimentimit dhe tė aktualizimit tė aksioneve dhe veprimtarive formuese duke pas parasysh formim profesional tė nxėnėsve dhe tė tė rinjve;
  • Jep pėrparėsi formimit dhe azhornimit tė vazhdueshėm si personal ashtu edhe atė tė nxėnėsve, duke aktualizuar orė plotėsuese, kurse, seminare, takime dhe konfrontime; pėr kėtė selia e qendrės ėshtė pikė takimi pėr tė gjithė operatorėt e qendrės;
  • Urtia dhe dialogu mes vete dhe mes nxėnėsve poashtu edhe me ente tjera private dhe publike, jep forcė dhe fuqi profesionalitetit tė stafit nė pėrgjithėsi;
  • Studion dhe aktualizon projekte tė nevojshme pėr formimin e vet me tė gjithė metodat aktuale tė formimit;
  • Formulon dhe krijon projekte personale, kontrata tė nevojshme pėr tu ndihmuar tė gjithė nxėnėsve, posaēėrisht atyre qė kanė nevojė pėr ndihmė;
  • I pėrgjigjet nė mėnyrė shumė adekuate kėrkesave tė reja tė integrimit, formimit dhe inter reagimit formues dhe profesional;
  • Kontrollon dhe vlerėson dhe nė raste tė nevojshme lidh punėn e vet porsi pėrvojė profesionale edhe pėr tė tjerėt.

 

 

Tipologjia e Eduakatorėve tė Qendrės Don Bosko

Edukimi ėshtė pjesa integruese e domosdoshme e misionit tė njė edukatori nė sistemin e vet.

Pranimi i Vlerave dhe Virtyteve tė thella tė frymėzuara nė Sistemin Parandalues tė Don Boskos i cili edukon me bindje dhe profesionalizėm nė integralitetin e personit nė tėrėsi.

Historia e Don Boskos sikurse ajo e secilit nga edukatorėt , e bėn efikas procesin edukativ sepse merr dhe pėrdorė vetėm pėrvojat pozitive nė edukim dhe formim tė tė rinjėve. Shėrbimi ėshtė ēelėsi i veprimtarisė sė edukatorit ndaj nxėnėsit.

Tė edukosh do tė thotė tė krijosh vepėr arti afatgjatėsh tė pakufizuar. Shija e kėsaj vepre artistike e bėn rrethin dhe mjedisin tė jetojė dhe tė krijojė projekte madhore pėr njė shoqėri gjithmonė mė tė mirė.

 

 

 

SHKOLLA PORSI VEND I EDUKIMIT PĖR JETĖ

Sektori i shkollės ėshtė zhvilluar shumė nė Kongregatėn Saleziane nė pėrgjigje tė nevojave tė vet tė rinjve, tė shoqėrisė nė mbarė botėn, tė institucioneve tė tjera gjerė nė shndėrrim tė njė lėvizjeje edukative e konsoliduar nė Vlera tė Mėdha humane dhe hyjnore.

 

Ne e konsiderojmė shkollėn porsi njė ndėrmjetėsim kulturorė i privilegjuar me edukim ku mundohemi tė japim shumė pėrgjigje sistematike ndaj nevojave mbi evolucionin dhe rritjen e tė rinjve; porsi njė institucion e determinuar dhe e pėrcaktuar nė formimin e personalitetit, sepse ajo rrezaton njė pjesė tė konceptit tė botės, tė njeriut dhe tė historisė; ėshtė porsi njė ndėr format mė tė rėndėsishme mbi promovimin human dhe atė tė parandalimin e skajshmėrisė.

 

Kemi mirėnjohje tė Vlerave Themelore tė shkollės porsi ambient tė aftė me frymėzime tė shėndosha, ku tė rinjtė me njohuri kulturore dhe atė mėsimore duhet tė japin me efikasitet rezultate tė mira dhe tė frytshme pėr tė ardhmėn e tyre nė njė pluralitet propozimesh duke u aftėsuar nė njė sens kritik tė shėndoshė.

 

Nė hymė nė njė lėvizje e cila edukon dhe dėshmon vetėn nėpėrmjet shkollės, duke e shfrytėzuar traditėn pedagogjike tė trashėguar nga Don Bosko dhe duke u pasuruar nga tradita rreth 150 vjeēare e pasardhėsve tė tij gjerė nė ditėt e sotme.

 

Nė kėtė detyre, realiteti aktual shoqėrorė politik dhe kulturorė, orientimet e rinovimeve dhe reformave tė reja shkollore nė shtetet e ndryshme dhe realiteti i njėjtė i shkollave, pranitė aktuale tė nxėnėsve, ku me njė ndryshmėri tė madhe tė gjendjeve qoftė personale dhe ato sociale kulturore apo didaktike... prezantojnė sfida tė reja dhe komplekse me vėshtirėsi shpeshherė edhe tė mėdha, ne kėrkojmė tė pėrgjigjemi me njė kualitet sa mė tė madh edukativ, mė profesionalitet dhe kuptueshmėri, tė besueshėm pėrgjegjėsive tona porsi edukatorė karizmatik dhe aktual.

Kemi njė identitet tė qartė dhe origjinal tė propozuar dhe tė dizajnuar nga vet Don Bosko i cili jep elemente tė mjaftueshme pėr njė sukses tė pėrhershėm.

Propozimi i Projektit Edukative Pastoral na bėnė tė fortė dhe tė guximshėm tė punojmė me tė gjithė tė rinjtė.

Mbarė aktivitetet tona i orientojmė nė bazė tė edukimit integral dhe tė plotė tė ēdo tė riu i cili hyn nė ambientet tona.

Ne orientojmė tė gjitha pėrmbajtjet edukative duke qėndruar dhe duke projektuar sisteme edukimi edhe nė aspekte individuale tė secilit nga tė rinjtė.

Favorizojmė dhe formojmė edhe mentalitete tė formimit dhe edukimit nė aspekte tė pėrkatėsisė sė njė grupi apo tė njė shoqate pėr t'u identifikuar dhe specializuar nė lami edukative.


Arritja e finaliteteve dhe qėllimeve tona ėshtė e garantuar nga Stili, nga pėrshpirtėria dhe Metodologjia Edukative e Don Boskos.

• Tė animuar, tė orientuar dhe tė koordinuar mė njė Stil tė Oratorit tė Don Boskos;

• Kėrkojmė tė krijojmė njė pėrshpirtėri edukative dhe familjare, e centralizuar nga tė rinjtė, qė gjejnė nė tė “Shtėpinė e tyre”’;

• Nė i krijojmė dhe i vlerėsojmė raportet interpesonale edukative, tė bazuara dhe tė themeluara nė mirėbesim, nė dialog, nė harmoni dhe pėrgjegjėsi;

• Bashkėpunojmė nė integralitet tė jetės sė tė rinjve, duke i bėrė pjesėmarrės me edukatorėt e tyre mbi interesat e tė rinjve, duke promovuar aktivitete tė udhėhequra dhe tė projektuara tė kohės sė lirė, tė sportit, tė teatrit, tė muzikės, tė artit, etj.

• Ne kėrkojmė dhe krijojmė harmoni mbi vlerat dhe traditat qė secili nga nxėnėsit ka, duke i orientuar dhe duke i formuar nė Vlera Madhore tė frymėzuara nga vet Don Bosko;

• Nė i pėrgatisim tė rinjtė tanė pėr t'u pėrballuar tė gjitha sfidat e jetės duke i njohur pėrparėsitė dhe mungesat e mundshme qė bota nganjėherė frymėzon;

 

Aktivitete me të rinjë - ORATORI

 
tbl:section.php